Tiksli seborėjinio dermatito priežastis nėra visiškai suprantama, bet atrodo, kad tai susiję su odos pertekline reakcija į įprastą mielę ant odos, kartu su genetiniais veiksniais, hormonais ir odos riebalų gamyba. Stresas, šaltas sausas oras, griežti odos produktai ir kai kurios ligos gali sukelti ar pabloginti protrūkius.
Didesnė tikimybė, kad susirgsi seborėjiniu dermatitu, jei esi kūdikis iki 3 mėnesių amžiaus arba suaugęs vyresnis nei 60 metų, turi riebią odą arba būkles, tokias kaip ŽIV, Parkinsono liga, depresija ar alkoholio priklausomybė. Šaltas sausas oras, stresas ir griežti odos ar plaukų produktai taip pat padidina protrūkių riziką.
Gydymas sutelktas į uždegimo, mielių ir pleiskanojimo mažinimą vaistiniais šampūnais, priešgrybeliniais ar priešuždegiminiais kremais ir švelniu valymu. Daugumai žmonių reikia nuolatinės priežiūros, naudojant vaistinius produktus kelis kartus per savaitę ir švelnius drėkiklius, kad oda būtų rami ir būtų išvengta protrūkių.
Negali visiškai užkirsti kelio seborėjiniam dermatitui, bet gali sumažinti protrūkius naudodamas švelnius valiklius, reguliarius šampūnus nuo pleiskanų, jei esi linkęs į galvos odos problemas, ir nedirginančius drėkiklius. Streso valdymas, vengimas griežtų plaukų ir odos produktų bei odos apsauga šaltu, sausu oru taip pat padeda.
Kada kreiptis į gydytoją?
Aplankyk dermatologą, jei tavo seborėjinis dermatitas plinta, labai niežti, skauda ar negerėja naudojant nereceptinius šampūnus nuo pleiskanų ir švelnią odos priežiūrą. Taip pat turėtum apsilankyti pas gydytoją, jei bėrimas atrodo neįprastas, turi kitų nerimą keliančių simptomų ar turi būklių, tokių kaip ŽIV ar Parkinsono liga.
Seborėjinis dermatitas paprastai nėra skubus atvejis ir dažnai gali būti valdomas nereceptiniais produktais ir įprasta priežiūra, bet turėtum apsilankyti pas gydytoją, jei jis yra sunkus, plinta ar negerėja. Ieškok skubios pagalbos, jei oda tampa labai skausminga, karšta ar išskyros, kas gali reikšti infekciją.