Tiksli keratoakantomos priežastis nėra žinoma, tačiau ilgalaikis saulės poveikis, jonizuojanti spinduliuotė, lėtiniai odos sužalojimai ir kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis padidina riziką. Tai yra įgytas navikas, o ne kažkas, su kuo gimstama, ir paprastai pasirodo vėliau suaugus.
Keratoakantoma laikoma kaip pasirinktinė priešvėžinė būklė: dauguma lieka gerybiniai, tačiau kai kurie gali transformuotis į plokščiųjų ląstelių karcinomą, ypač jei yra chroniškai dirginami ar nudeginami. Žmonės, turintys keratoakantomą, taip pat turi didesnę tikimybę susirgti kitais odos vėžiais netoliese ar kitur ant odos.
Pagrindinis keratoakantomos gydymas yra chirurginis išpjovimas su nedideliu sveikos odos kraštu, kuris pašalina naviką ir leidžia tiksliai histologiškai ištirti. Paprastas skutimas, paviršinis pašalinimas ar destruktyvūs metodai, tokie kaip lazeris ar krioterapija, nėra idealūs, nes padidina atkryčio riziką ir gali praleisti pagrindinį odos vėžį.